Stoviu, tarsi nuplauta šviežiu lietumi. Išdžiūvusios lūpos gaudo paskutinius lašus. Bet iš tiesų lietaus nebuvo. Tiesiog stoviu, tarsi norėdama atgimti. Išlaisvinti save iš susiraukšlėjusios būties. Norisi atgimti ir kurti. Noris, kad kūrybos vedama būčiau laiminga ir realizuočiau savo poreikius. Apsisuku bet didelis šleifas tysiasi iš paskos. Tai mano praeitis. Kuria perėjus į 2016 metus norėsiu palikti praeities metuose. Kas kart pradėti darbai pradeda džiugint, atrodo jau regiu pašvaistę, bet deja tai dažniausiai būna miražas. Taigi čia aš :) keistesnės už save neesu sutikus. Man vis dar 16. Aš tikiu undinių egzistavimu, mėgstu pusiau sausą putojantį vyną ir aš esu laiminga. Mane įkvepia tokios rašytojos kaip Judge Dewero, todėl 50 pilkų atspalvių mano gyvenimas jau seniai yra regėjęs. Nors ir pakankamai romantiškoj asmenybėj, manyje sutelpa ir pasaulio inovazicizmas. Žinau, kad tapsime "kyborgais" įgysimeilgaamžiškumą ir atsidūrsime ant savęs sunaikinimo slenksčio. Kas dar.. manes nereikia suprasti ir mane pamilti. Nepakeliu lėtaeigių asmenybių ir snobiško mąstymo. Mano visos svajonės jau išsipildė, todėl pasineriu į savo senai atrastą pasaulį. Nebijau dviveidžių, nes jie mane lydi visą gyvenimą. Dievinu spindinčias, gyvas ir tikinčias akis, o patį gyvenimą labai myliu. Tad vartykite mano sielos puslapius, atraskite save ir ....